antmokėsiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokėsiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokėsiantis, mot. g. antmokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėsiąs, antmokėsiantis	antmokėsią, antmokėsiantys	antmokėsianti	antmokėsiančios	-	antmokėsią
kilm.	antmokėsiančio	antmokėsiančių	antmokėsiančios	antmokėsiančių	-	-
naud.	antmokėsiančiam	antmokėsiantiems, antmokėsiantiem	antmokėsiančiai	antmokėsiančioms, antmokėsiančiom	-	-
gal.	antmokėsiantį	antmokėsiančius	antmokėsiančią	antmokėsiančias	-	-
įnag.	antmokėsiančiu	antmokėsiančiais	antmokėsiančia	antmokėsiančiomis	-	-
viet.	antmokėsiančiame, antmokėsiančiam	antmokėsiančiuose, antmokėsiančiuos	antmokėsiančioje, antmokėsiančioj	antmokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėsiantysis	antmokėsiantieji	antmokėsiančioji	antmokėsiančiosios	-	-
kilm.	antmokėsiančiojo	antmokėsiančiųjų	antmokėsiančiosios	antmokėsiančiųjų	-	-
naud.	antmokėsiančiajam	antmokėsiantiesiems	antmokėsiančiajai	antmokėsiančiosioms	-	-
gal.	antmokėsiantįjį	antmokėsiančiuosius	antmokėsiančiąją	antmokėsiančiąsias	-	-
įnag.	antmokėsiančiuoju	antmokėsiančiaisiais	antmokėsiančiąja	antmokėsiančiosiomis	-	-
viet.	antmokėsiančiajame	antmokėsiančiuosiuose	antmokėsiančiojoje	antmokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokėsiantis, mot. g. antmokėsianti.
• Skiemenys: ant-mo-kė-sian-čia-jam

antmokėsiančiajam (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antmokės

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---