atsivogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivogti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivogti, atsivagia, atsivogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivagiu	atsivogiau	atsivogdavau	atsivogsiu
tu	atsivagi	atsivogei	atsivogdavai	atsivogsi
jis, ji	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
mes	atsivagiame, atsivagiam	atsivogėme, atsivogėm	atsivogdavome, atsivogdavom	atsivogsime, atsivogsim
jūs	atsivagiate, atsivagiat	atsivogėte, atsivogėt	atsivogdavote, atsivogdavot	atsivogsite, atsivogsit
jie, jos	atsivagia	atsivogė	atsivogdavo	atsivogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivogčiau		atsivogtumėme, atsivogtumėm, atsivogtume
2 asm.	atsivogtumei, atsivogtum		atsivogtumėte, atsivogtumėt
3 asm.	atsivogtų		atsivogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivagia, teatsivagie		teatsivagia, teatsivagie

• žr. pagr. f. atsivogti, atsivagia, atsivogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivagiąs, atsivagiantis, atsivagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivogęs, atsivogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivogdavęs, atsivogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivogsiąs, atsivogsiantis, atsivogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivagiamas, atsivagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivogtas, atsivogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivogsimas, atsivogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivogtinas, atsivogtina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivagiant, atsivogus, atsivogdavus, atsivogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivogdamas, atsivogdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivogte, atsivogtinai.
• Skiemenys: at-si-vog-ti

atsivogti

1. slapta atsiimti pavogtą daiktą:
   • Vogtinai atsivogiau malkas.
2. slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų):
   • Bernukai àtsivogė ją (jaunąją).
3. slapta atsiimti jau atiduotą daiktą:
   • Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atsivogė.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    atsivogti: bendrai

neatsivogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivogti: Išvestiniai žodžiai

atsivogimas (lt) (vyr. g.)

neatsivogti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivogti: bendrai

---

Dalyvis

atsivogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogtas, mot. g. atsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtas	atsivogti	atsivogta	atsivogtos	atsivogta	-
kilm.	atsivogto	atsivogtų	atsivogtos	atsivogtų	-	-
naud.	atsivogtam	atsivogtiems	atsivogtai	atsivogtoms	-	-
gal.	atsivogtą	atsivogtus	atsivogtą	atsivogtas	-	-
įnag.	atsivogtu	atsivogtais	atsivogta	atsivogtomis	-	-
viet.	atsivogtame	atsivogtuose	atsivogtoje	atsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtasis	atsivogtieji	atsivogtoji	atsivogtosios	-	-
kilm.	atsivogtojo	atsivogtųjų	atsivogtosios	atsivogtųjų	-	-
naud.	atsivogtajam	atsivogtiesiems	atsivogtajai	atsivogtosioms	-	-
gal.	atsivogtąjį	atsivogtuosius	atsivogtąją	atsivogtąsias	-	-
įnag.	atsivogtuoju	atsivogtaisiais	atsivogtąja	atsivogtosiomis	-	-
viet.	atsivogtajame	atsivogtuosiuose	atsivogtojoje	atsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogtas, mot. g. atsivogta.
• Skiemenys: at-si-vog-ti

atsivogti

1. tas, kurį atsivogė

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---