| Veiksmažodis; pagrindinės formos: galvotis, galvojasi, galvojosi
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
galvojuosi,
galvojuos
|
galvojausi,
galvojaus
|
galvodavausi,
galvodavaus
|
galvosiuosi,
galvosiuos
|
| tu
|
galvojiesi,
galvojies
|
galvojaisi,
galvojais
|
galvodavaisi,
galvodavais
|
galvosiesi,
galvosies
|
| jis, ji
|
galvojasi,
galvojas
|
galvojosi,
galvojos
|
galvodavosi,
galvodavos
|
galvosis
|
| mes
|
galvojamės
|
galvojomės
|
galvodavomės
|
galvosimės
|
| jūs
|
galvojatės
|
galvojotės
|
galvodavotės
|
galvositės
|
| jie, jos
|
galvojasi,
galvojas
|
galvojosi,
galvojos
|
galvodavosi,
galvodavos
|
galvosis
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
galvočiausi,
galvočiaus
|
galvotumėmės,
galvotumės
|
| 2 asm.
|
galvotumeisi,
galvotumeis
|
galvotumėtės
|
| 3 asm.
|
galvotųsi,
galvotųs
|
galvotųsi,
galvotųs
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
galvokimės
|
| 2 asm.
|
galvokis
|
galvokitės
|
| 3 asm.
|
tesigalvoja,
tesigalvojie
|
tesigalvoja,
tesigalvojie
|
galvojos
- manyti, protauti, svarstyti:
- tvirtinti, tikrinti, laiduoti, garantuoti:
- Už jo teisingumą negal galvotis.
- darytis panašiam į galvą (apie debesį):
- Jau debesys galvójas – galbūt nustos lyti.
<= sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
