landanti

Taip pat žr.: landantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

landanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. landantis, mot. g. landanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landąs, landantis	landą, landantys	landanti	landančios	-	landą
kilm.	landančio	landančių	landančios	landančių	-	-
naud.	landančiam	landantiems, landantiem	landančiai	landančioms, landančiom	-	-
gal.	landantį	landančius	landančią	landančias	-	-
įnag.	landančiu	landančiais	landančia	landančiomis	-	-
viet.	landančiame, landančiam	landančiuose, landančiuos	landančioje, landančioj	landančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landantysis	landantieji	landančioji	landančiosios	-	-
kilm.	landančiojo	landančiųjų	landančiosios	landančiųjų	-	-
naud.	landančiajam	landantiesiems	landančiajai	landančiosioms	-	-
gal.	landantįjį	landančiuosius	landančiąją	landančiąsias	-	-
įnag.	landančiuoju	landančiaisiais	landančiąja	landančiosiomis	-	-
viet.	landančiajame	landančiuosiuose	landančiojoje	landančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. landantis.
• Skiemenys: lan-dan-ti

landanti

1. ta, kuri lando

Etimologija

<= landyti, lando, landė

---