Tikėtina, kad šis žodis buvo dvireikšmis (laimė ir laumė), o tai paaiškintina tuo, kad laumės ne visada galėtų būti laikomis blogomis. Galbūt jotvingių mitologijoje laumės dažniau būdavo laimės nešėjos, skleidėjos, o ne piktosios būtybės. Galimai tai rodo ir deivės Laumės svarbą jotvingių tikėjime. Giminiškas lietuvių k. laumė, latvių k. lauma.