mirkčiodavusiesiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirkčiodavusiesiems (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirkčiodavęs, mot. g. mirkčiodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiodavęs	mirkčiodavę	mirkčiodavusi, mirkčiodavus	mirkčiodavusios	-	mirkčiodavę
kilm.	mirkčiodavusio	mirkčiodavusių	mirkčiodavusios	mirkčiodavusių	-	-
naud.	mirkčiodavusiam	mirkčiodavusiems	mirkčiodavusiai	mirkčiodavusioms	-	-
gal.	mirkčiodavusį	mirkčiodavusius	mirkčiodavusią	mirkčiodavusias	-	-
įnag.	mirkčiodavusiu	mirkčiodavusiais	mirkčiodavusia	mirkčiodavusiomis	-	-
viet.	mirkčiodavusiame	mirkčiodavusiuose	mirkčiodavusioje	mirkčiodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirkčiodavusysis	mirkčiodavusieji	mirkčiodavusioji	mirkčiodavusiosios	-	-
kilm.	mirkčiodavusiojo	mirkčiodavusiųjų	mirkčiodavusiosios	mirkčiodavusiųjų	-	-
naud.	mirkčiodavusiajam	mirkčiodavusiesiems	mirkčiodavusiajai	mirkčiodavusiosioms	-	-
gal.	mirkčiodavusįjį	mirkčiodavusiuosius	mirkčiodavusiąją	mirkčiodavusiąsias	-	-
įnag.	mirkčiodavusiuoju	mirkčiodavusiaisiais	mirkčiodavusiąja	mirkčiodavusiosiomis	-	-
viet.	mirkčiodavusiajame	mirkčiodavusiuosiuose	mirkčiodavusiojoje	mirkčiodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirkčiodavęs, mot. g. mirkčiodavusi.

mirkčiodavusiesiems

1. tas, kuris mirkčiodavo

Etimologija

<= mirkčioti, mirkčioja, mirkčiojo

---