mygg

 Norvegų kalba

Uodas

Tarimas

• TFA: [myɡː]
  •   

Daiktavardis

mygg (vyr. g.)

1. uodas ^(lt)

Daiktavardžio „mygg“ formos
Gramatinė giminė Kjønn	Vienaskaita Entall		Daugiskaita Flertall
	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt	Nežymimoji forma Ubestemt	Žymimoji forma Bestemt
Vyriškoji g. Hankjønn	en mygg	myggen	mygg	myggene

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. mý, iš germanų prokalbės *mugjō, *mują, *muwō („mašalas, uodas“), iš indoeuropiečių prokalbės *mū- („musė, uodas“), *mu-, *mew-. Palyginimui anglų k. midge, danų k. myg, vakarų fryzų k. mich, islandų k. mý, nyderlandų k. mug, švedų k. mygga, vokiečių k. Mücke, vokiečių žemaičių k. Mügge.

Kategorijos

• Vabzdžiai

---