neįkilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįkilti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįkilti, neįkyla, neįkilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįkylu	neįkilau	neįkildavau	neįkilsiu
tu	neįkyli	neįkilai	neįkildavai	neįkilsi
jis, ji	neįkyla	neįkilo	neįkildavo	neįkils
mes	neįkylame, neįkylam	neįkilome, neįkilom	neįkildavome, neįkildavom	neįkilsime, neįkilsim
jūs	neįkylate, neįkylat	neįkilote, neįkilot	neįkildavote, neįkildavot	neįkilsite, neįkilsit
jie, jos	neįkyla	neįkilo	neįkildavo	neįkils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįkilčiau		neįkiltumėme, neįkiltumėm, neįkiltume
2 asm.	neįkiltumei, neįkiltum		neįkiltumėte, neįkiltumėt
3 asm.	neįkiltų		neįkiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįkilkime, neįkilkim
2 asm.	neįkilki, neįkilk		neįkilkite, neįkilkit
3 asm.	teneįkyla, teneįkylie		teneįkyla, teneįkylie

• žr. pagr. f. neįkilti, neįkyla, neįkilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįkyląs, neįkylantis, neįkylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįkilęs, neįkilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįkildavęs, neįkildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįkilsiąs, neįkilsiantis, neįkilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįkylamas, neįkylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįkiltas, neįkilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįkilsimas, neįkilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįkiltinas, neįkiltina.
• taip pat žr. pdlv.: neįkylant, neįkilus, neįkildavus, neįkilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįkildamas, neįkildama.
• taip pat žr. bdn.: neįkilte, neįkiltinai.
• Skiemenys: ne-į-kil-ti

neįkilti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įkilti.

Etimologija

<= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    neįkilti: bendrai

įkilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįkilti: Išvestiniai žodžiai

neįkilimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįkilti: bendrai

---

Dalyvis

neįkilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkiltas, mot. g. neįkilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltas	neįkilti	neįkilta	neįkiltos	neįkilta	-
kilm.	neįkilto	neįkiltų	neįkiltos	neįkiltų	-	-
naud.	neįkiltam	neįkiltiems	neįkiltai	neįkiltoms	-	-
gal.	neįkiltą	neįkiltus	neįkiltą	neįkiltas	-	-
įnag.	neįkiltu	neįkiltais	neįkilta	neįkiltomis	-	-
viet.	neįkiltame	neįkiltuose	neįkiltoje	neįkiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltasis	neįkiltieji	neįkiltoji	neįkiltosios	-	-
kilm.	neįkiltojo	neįkiltųjų	neįkiltosios	neįkiltųjų	-	-
naud.	neįkiltajam	neįkiltiesiems	neįkiltajai	neįkiltosioms	-	-
gal.	neįkiltąjį	neįkiltuosius	neįkiltąją	neįkiltąsias	-	-
įnag.	neįkiltuoju	neįkiltaisiais	neįkiltąja	neįkiltosiomis	-	-
viet.	neįkiltajame	neįkiltuosiuose	neįkiltojoje	neįkiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkiltas, mot. g. neįkilta.
• Skiemenys: ne-į-kil-ti

neįkilti

1. tas, kurį neįkilo

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---