Veiksmažodis; pagrindinės formos: nedavokti, nedavokia, nedavokė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
nedavokiu
|
nedavokiau
|
nedavokdavau
|
nedavoksiu
|
tu
|
nedavoki
|
nedavokei
|
nedavokdavai
|
nedavoksi
|
jis, ji
|
nedavokia
|
nedavokė
|
nedavokdavo
|
nedavoks
|
mes
|
nedavokiame, nedavokiam
|
nedavokėme, nedavokėm
|
nedavokdavome, nedavokdavom
|
nedavoksime, nedavoksim
|
jūs
|
nedavokiate, nedavokiat
|
nedavokėte, nedavokėt
|
nedavokdavote, nedavokdavot
|
nedavoksite, nedavoksit
|
jie, jos
|
nedavokia
|
nedavokė
|
nedavokdavo
|
nedavoks
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
nedavokčiau
|
nedavoktumėme, nedavoktumėm, nedavoktume
|
2 asm.
|
nedavoktumei, nedavoktum
|
nedavoktumėte, nedavoktumėt
|
3 asm.
|
nedavoktų
|
nedavoktų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
nedavokime, nedavokim
|
2 asm.
|
nedavoki, nedavok
|
nedavokite, nedavokit
|
3 asm.
|
tenedavokia, tenedavokie
|
tenedavokia, tenedavokie
|
nedavoktų (nevart.)
<= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė
nedavoktų (nevart.)
- tas, kurį nedavokė
<= nedavokti, nedavokia, nedavokė <= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė
nedavoktų (tarm.| ryt.) (nevart.)
<= nedavokti, nedavokia, nedavokė <= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė