nemokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėdavęs, mot. g. nemokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėdavęs	nemokėdavę	nemokėdavusi, nemokėdavus	nemokėdavusios	-	nemokėdavę
kilm.	nemokėdavusio	nemokėdavusių	nemokėdavusios	nemokėdavusių	-	-
naud.	nemokėdavusiam	nemokėdavusiems	nemokėdavusiai	nemokėdavusioms	-	-
gal.	nemokėdavusį	nemokėdavusius	nemokėdavusią	nemokėdavusias	-	-
įnag.	nemokėdavusiu	nemokėdavusiais	nemokėdavusia	nemokėdavusiomis	-	-
viet.	nemokėdavusiame	nemokėdavusiuose	nemokėdavusioje	nemokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėdavusysis	nemokėdavusieji	nemokėdavusioji	nemokėdavusiosios	-	-
kilm.	nemokėdavusiojo	nemokėdavusiųjų	nemokėdavusiosios	nemokėdavusiųjų	-	-
naud.	nemokėdavusiajam	nemokėdavusiesiems	nemokėdavusiajai	nemokėdavusiosioms	-	-
gal.	nemokėdavusįjį	nemokėdavusiuosius	nemokėdavusiąją	nemokėdavusiąsias	-	-
įnag.	nemokėdavusiuoju	nemokėdavusiaisiais	nemokėdavusiąja	nemokėdavusiosiomis	-	-
viet.	nemokėdavusiajame	nemokėdavusiuosiuose	nemokėdavusiojoje	nemokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nemokėdavusi.
• Skiemenys: ne-mo-kė-da-vęs

nemokėdavęs

1. tas, kuris nemokėdavo

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nemokėdavęs: bendrai

mokėdavęs (lt)

Vertimai

  nemokėdavęs: bendrai

---