nesujaudintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesujaudintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesujaudintas, mot. g. nesujaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudintas	nesujaudinti	nesujaudinta	nesujaudintos	nesujaudinta	-
kilm.	nesujaudinto	nesujaudintų	nesujaudintos	nesujaudintų	-	-
naud.	nesujaudintam	nesujaudintiems	nesujaudintai	nesujaudintoms	-	-
gal.	nesujaudintą	nesujaudintus	nesujaudintą	nesujaudintas	-	-
įnag.	nesujaudintu	nesujaudintais	nesujaudinta	nesujaudintomis	-	-
viet.	nesujaudintame	nesujaudintuose	nesujaudintoje	nesujaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesujaudintasis	nesujaudintieji	nesujaudintoji	nesujaudintosios	-	-
kilm.	nesujaudintojo	nesujaudintųjų	nesujaudintosios	nesujaudintųjų	-	-
naud.	nesujaudintajam	nesujaudintiesiems	nesujaudintajai	nesujaudintosioms	-	-
gal.	nesujaudintąjį	nesujaudintuosius	nesujaudintąją	nesujaudintąsias	-	-
įnag.	nesujaudintuoju	nesujaudintaisiais	nesujaudintąja	nesujaudintosiomis	-	-
viet.	nesujaudintajame	nesujaudintuosiuose	nesujaudintojoje	nesujaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesujaudintas, mot. g. nesujaudinta.
• Skiemenys: ne-su-jau-din-tą-ja

nesujaudintąja

1. ta, kurią nesujaudino

Etimologija

<= nesujaudinti, nesujaudina, nesujaudino <= ne- + sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---