nugalėsimąja

Taip pat žr.: nugalėsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėsimas, mot. g. nugalėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėsimas	nugalėsimi	nugalėsima	nugalėsimos	nugalėsima	-
kilm.	nugalėsimo	nugalėsimų	nugalėsimos	nugalėsimų	-	-
naud.	nugalėsimam	nugalėsimiems	nugalėsimai	nugalėsimoms	-	-
gal.	nugalėsimą	nugalėsimus	nugalėsimą	nugalėsimas	-	-
įnag.	nugalėsimu	nugalėsimais	nugalėsima	nugalėsimomis	-	-
viet.	nugalėsimame	nugalėsimuose	nugalėsimoje	nugalėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėsimasis	nugalėsimieji	nugalėsimoji	nugalėsimosios	-	-
kilm.	nugalėsimojo	nugalėsimųjų	nugalėsimosios	nugalėsimųjų	-	-
naud.	nugalėsimajam	nugalėsimiesiems	nugalėsimajai	nugalėsimosioms	-	-
gal.	nugalėsimąjį	nugalėsimuosius	nugalėsimąją	nugalėsimąsias	-	-
įnag.	nugalėsimuoju	nugalėsimaisiais	nugalėsimąja	nugalėsimosiomis	-	-
viet.	nugalėsimajame	nugalėsimuosiuose	nugalėsimojoje	nugalėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėsimas, mot. g. nugalėsima.

nugalėsimąja

1. ta, kurią nugalės

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---