nusiunčiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiunčiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiunčiantis, mot. g. nusiunčianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiunčiąs, nusiunčiantis	nusiunčią, nusiunčiantys	nusiunčianti	nusiunčiančios	-	nusiunčią
kilm.	nusiunčiančio	nusiunčiančių	nusiunčiančios	nusiunčiančių	-	-
naud.	nusiunčiančiam	nusiunčiantiems, nusiunčiantiem	nusiunčiančiai	nusiunčiančioms, nusiunčiančiom	-	-
gal.	nusiunčiantį	nusiunčiančius	nusiunčiančią	nusiunčiančias	-	-
įnag.	nusiunčiančiu	nusiunčiančiais	nusiunčiančia	nusiunčiančiomis	-	-
viet.	nusiunčiančiame, nusiunčiančiam	nusiunčiančiuose, nusiunčiančiuos	nusiunčiančioje, nusiunčiančioj	nusiunčiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiunčiantysis	nusiunčiantieji	nusiunčiančioji	nusiunčiančiosios	-	-
kilm.	nusiunčiančiojo	nusiunčiančiųjų	nusiunčiančiosios	nusiunčiančiųjų	-	-
naud.	nusiunčiančiajam	nusiunčiantiesiems	nusiunčiančiajai	nusiunčiančiosioms	-	-
gal.	nusiunčiantįjį	nusiunčiančiuosius	nusiunčiančiąją	nusiunčiančiąsias	-	-
įnag.	nusiunčiančiuoju	nusiunčiančiaisiais	nusiunčiančiąja	nusiunčiančiosiomis	-	-
viet.	nusiunčiančiajame	nusiunčiančiuosiuose	nusiunčiančiojoje	nusiunčiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusiunčianti.
• Skiemenys: nu-siun-čian-tis

nusiunčiantis

1. tas, kuris nusiunčia

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---