nustebintinu

Taip pat žr.: nustebintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebintinas, mot. g. nustebintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintinas	nustebintini	nustebintina	nustebintinos	nustebintina	-
kilm.	nustebintino	nustebintinų	nustebintinos	nustebintinų	-	-
naud.	nustebintinam	nustebintiniems	nustebintinai	nustebintinoms	-	-
gal.	nustebintiną	nustebintinus	nustebintiną	nustebintinas	-	-
įnag.	nustebintinu	nustebintinais	nustebintina	nustebintinomis	-	-
viet.	nustebintiname	nustebintinuose	nustebintinoje	nustebintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebintinasis	nustebintinieji	nustebintinoji	nustebintinosios	-	-
kilm.	nustebintinojo	nustebintinųjų	nustebintinosios	nustebintinųjų	-	-
naud.	nustebintinajam	nustebintiniesiems	nustebintinajai	nustebintinosioms	-	-
gal.	nustebintinąjį	nustebintinuosius	nustebintinąją	nustebintinąsias	-	-
įnag.	nustebintinuoju	nustebintinaisiais	nustebintinąja	nustebintinosiomis	-	-
viet.	nustebintinajame	nustebintinuosiuose	nustebintinojoje	nustebintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebintinas, mot. g. nustebintina.

nustebintinu

1. tas, dėl kurio reikia nustebinti

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---