pajėgsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgsiantis, mot. g. pajėgsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgsiąs, pajėgsiantis	pajėgsią, pajėgsiantys	pajėgsianti	pajėgsiančios	-	pajėgsią
kilm.	pajėgsiančio	pajėgsiančių	pajėgsiančios	pajėgsiančių	-	-
naud.	pajėgsiančiam	pajėgsiantiems, pajėgsiantiem	pajėgsiančiai	pajėgsiančioms, pajėgsiančiom	-	-
gal.	pajėgsiantį	pajėgsiančius	pajėgsiančią	pajėgsiančias	-	-
įnag.	pajėgsiančiu	pajėgsiančiais	pajėgsiančia	pajėgsiančiomis	-	-
viet.	pajėgsiančiame, pajėgsiančiam	pajėgsiančiuose, pajėgsiančiuos	pajėgsiančioje, pajėgsiančioj	pajėgsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgsiantysis	pajėgsiantieji	pajėgsiančioji	pajėgsiančiosios	-	-
kilm.	pajėgsiančiojo	pajėgsiančiųjų	pajėgsiančiosios	pajėgsiančiųjų	-	-
naud.	pajėgsiančiajam	pajėgsiantiesiems	pajėgsiančiajai	pajėgsiančiosioms	-	-
gal.	pajėgsiantįjį	pajėgsiančiuosius	pajėgsiančiąją	pajėgsiančiąsias	-	-
įnag.	pajėgsiančiuoju	pajėgsiančiaisiais	pajėgsiančiąja	pajėgsiančiosiomis	-	-
viet.	pajėgsiančiajame	pajėgsiančiuosiuose	pajėgsiančiojoje	pajėgsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgsiantis, mot. g. pajėgsianti.

pajėgsiančiųjų

1. tas, kuris pajėgs

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---