parrašytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parrašytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parrašytas, mot. g. parrašyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parrašytas	parrašyti	parrašyta	parrašytos	parrašyta	-
kilm.	parrašyto	parrašytų	parrašytos	parrašytų	-	-
naud.	parrašytam	parrašytiems	parrašytai	parrašytoms	-	-
gal.	parrašytą	parrašytus	parrašytą	parrašytas	-	-
įnag.	parrašytu	parrašytais	parrašyta	parrašytomis	-	-
viet.	parrašytame	parrašytuose	parrašytoje	parrašytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parrašytasis	parrašytieji	parrašytoji	parrašytosios	-	-
kilm.	parrašytojo	parrašytųjų	parrašytosios	parrašytųjų	-	-
naud.	parrašytajam	parrašytiesiems	parrašytajai	parrašytosioms	-	-
gal.	parrašytąjį	parrašytuosius	parrašytąją	parrašytąsias	-	-
įnag.	parrašytuoju	parrašytaisiais	parrašytąja	parrašytosiomis	-	-
viet.	parrašytajame	parrašytuosiuose	parrašytojoje	parrašytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parrašytas, mot. g. parrašyta.
• Skiemenys: par-ra-šy-to-jo

parrašytojo

1. tas, kurį parrašė

Etimologija

<= parrašyti, parrašo, parrašė <= par- + rašyti, rašo, rašė

---

Daiktavardis

parrašytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: parrašytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parrašytojas	parrašytojai
kilm.	parrašytojo	parrašytojų
naud.	parrašytojui	parrašytojams
gal.	parrašytoją	parrašytojus
įnag.	parrašytoju	parrašytojais
viet.	parrašytojuje	parrašytojuose
šauksm.	parrašytojau	parrašytojai

• Skiemenys: par-ra-šy-to-jo
• žr. pagr. f. parrašytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. parrašytoja.

parrašytojo

1. tas, kuris parrašo

Etimologija

<= parrašyti, parrašo, parrašė <= par- + rašyti, rašo, rašė

---