pasimokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėsimas, mot. g. pasimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsimas	pasimokėsimi	pasimokėsima	pasimokėsimos	pasimokėsima	-
kilm.	pasimokėsimo	pasimokėsimų	pasimokėsimos	pasimokėsimų	-	-
naud.	pasimokėsimam	pasimokėsimiems	pasimokėsimai	pasimokėsimoms	-	-
gal.	pasimokėsimą	pasimokėsimus	pasimokėsimą	pasimokėsimas	-	-
įnag.	pasimokėsimu	pasimokėsimais	pasimokėsima	pasimokėsimomis	-	-
viet.	pasimokėsimame	pasimokėsimuose	pasimokėsimoje	pasimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsimasis	pasimokėsimieji	pasimokėsimoji	pasimokėsimosios	-	-
kilm.	pasimokėsimojo	pasimokėsimųjų	pasimokėsimosios	pasimokėsimųjų	-	-
naud.	pasimokėsimajam	pasimokėsimiesiems	pasimokėsimajai	pasimokėsimosioms	-	-
gal.	pasimokėsimąjį	pasimokėsimuosius	pasimokėsimąją	pasimokėsimąsias	-	-
įnag.	pasimokėsimuoju	pasimokėsimaisiais	pasimokėsimąja	pasimokėsimosiomis	-	-
viet.	pasimokėsimajame	pasimokėsimuosiuose	pasimokėsimojoje	pasimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pasimokėsima.
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-si-mas

pasimokėsimas

1. tas, kurį pasimokės

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    pasimokėsimas: bendrai

nepasimokėsimas (lt)

Vertimai

  pasimokėsimas: bendrai

---