plepėjusiu

Taip pat žr.: plepėjusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

plepėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. plepėjęs, mot. g. plepėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėjęs	plepėję	plepėjusi, plepėjus	plepėjusios	-	plepėję
kilm.	plepėjusio	plepėjusių	plepėjusios	plepėjusių	-	-
naud.	plepėjusiam	plepėjusiems	plepėjusiai	plepėjusioms	-	-
gal.	plepėjusį	plepėjusius	plepėjusią	plepėjusias	-	-
įnag.	plepėjusiu	plepėjusiais	plepėjusia	plepėjusiomis	-	-
viet.	plepėjusiame	plepėjusiuose	plepėjusioje	plepėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	plepėjusysis	plepėjusieji	plepėjusioji	plepėjusiosios	-	-
kilm.	plepėjusiojo	plepėjusiųjų	plepėjusiosios	plepėjusiųjų	-	-
naud.	plepėjusiajam	plepėjusiesiems	plepėjusiajai	plepėjusiosioms	-	-
gal.	plepėjusįjį	plepėjusiuosius	plepėjusiąją	plepėjusiąsias	-	-
įnag.	plepėjusiuoju	plepėjusiaisiais	plepėjusiąja	plepėjusiosiomis	-	-
viet.	plepėjusiajame	plepėjusiuosiuose	plepėjusiojoje	plepėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. plepėjęs, mot. g. plepėjusi.

plepėjusiu

1. tas, kuris plepėjo

Etimologija

<= plepėti, plepa, plepėjo

---