pratartų

Taip pat žr.: pratartu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pratartų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pratarti, prataria, pratarė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pratariu	pratariau	pratardavau	pratarsiu
tu	pratari	pratarei	pratardavai	pratarsi
jis, ji	prataria	pratarė	pratardavo	pratars
mes	pratariame, pratariam	pratarėme, pratarėm	pratardavome, pratardavom	pratarsime, pratarsim
jūs	pratariate, pratariat	pratarėte, pratarėt	pratardavote, pratardavot	pratarsite, pratarsit
jie, jos	prataria	pratarė	pratardavo	pratars
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pratarčiau		pratartumėme, pratartumėm, pratartume
2 asm.	pratartumei, pratartum		pratartumėte, pratartumėt
3 asm.	pratartų		pratartų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pratarkime, pratarkim
2 asm.	pratarki, pratark		pratarkite, pratarkit
3 asm.	teprataria, tepratarie		teprataria, tepratarie

• žr. pagr. f. pratarti, prataria, pratarė

---

Dalyvis

pratartų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratartas, mot. g. pratarta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartas	pratarti	pratarta	pratartos	pratarta	-
kilm.	pratarto	pratartų	pratartos	pratartų	-	-
naud.	pratartam	pratartiems	pratartai	pratartoms	-	-
gal.	pratartą	pratartus	pratartą	pratartas	-	-
įnag.	pratartu	pratartais	pratarta	pratartomis	-	-
viet.	pratartame	pratartuose	pratartoje	pratartose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratartasis	pratartieji	pratartoji	pratartosios	-	-
kilm.	pratartojo	pratartųjų	pratartosios	pratartųjų	-	-
naud.	pratartajam	pratartiesiems	pratartajai	pratartosioms	-	-
gal.	pratartąjį	pratartuosius	pratartąją	pratartąsias	-	-
įnag.	pratartuoju	pratartaisiais	pratartąja	pratartosiomis	-	-
viet.	pratartajame	pratartuosiuose	pratartojoje	pratartosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratartas, mot. g. pratarta.

pratartų

1. tas, kurį pratarė

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---