prisimokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisimokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisimokėtas, mot. g. prisimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimokėtas	prisimokėti	prisimokėta	prisimokėtos	prisimokėta	-
kilm.	prisimokėto	prisimokėtų	prisimokėtos	prisimokėtų	-	-
naud.	prisimokėtam	prisimokėtiems	prisimokėtai	prisimokėtoms	-	-
gal.	prisimokėtą	prisimokėtus	prisimokėtą	prisimokėtas	-	-
įnag.	prisimokėtu	prisimokėtais	prisimokėta	prisimokėtomis	-	-
viet.	prisimokėtame	prisimokėtuose	prisimokėtoje	prisimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimokėtasis	prisimokėtieji	prisimokėtoji	prisimokėtosios	-	-
kilm.	prisimokėtojo	prisimokėtųjų	prisimokėtosios	prisimokėtųjų	-	-
naud.	prisimokėtajam	prisimokėtiesiems	prisimokėtajai	prisimokėtosioms	-	-
gal.	prisimokėtąjį	prisimokėtuosius	prisimokėtąją	prisimokėtąsias	-	-
įnag.	prisimokėtuoju	prisimokėtaisiais	prisimokėtąja	prisimokėtosiomis	-	-
viet.	prisimokėtajame	prisimokėtuosiuose	prisimokėtojoje	prisimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisimokėtas, mot. g. prisimokėta.
• Skiemenys: pri-si-mo-kė-to-jo

prisimokėtojo

1. tas, kurį prisimokėjo

Etimologija

<= prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo <= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

prisimokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimokėtojas	prisimokėtojai
kilm.	prisimokėtojo	prisimokėtojų
naud.	prisimokėtojui	prisimokėtojams
gal.	prisimokėtoją	prisimokėtojus
įnag.	prisimokėtoju	prisimokėtojais
viet.	prisimokėtojuje	prisimokėtojuose
šauksm.	prisimokėtojau	prisimokėtojai

• Skiemenys: pri-si-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. prisimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prisimokėtoja.

prisimokėtojo

1. tas, kuris prisimoka

Etimologija

<= prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo <= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---