Anot Z. Zinkevičiaus, tai skolinys iš vokiečių kalbų (žr. vidurinės vokiečių aukštaičių k. stork, vidurinės nyderlandų k. stork bei kitų baltiškų kalbų vedinius iš vokiečių kalbos – lietuvių k. starkus, latvių k. stārķis), tačiau morfologiniu atžvilgiu šis žodis panašesnis į rytų slavų kalbų vedinius iš slavų prokalbės *stьrkъ – senosios rytų slavų k. стьркъ (stĭrkŭ), rusų k. стерк (sterk), стерх (sterx), стерех (stérex), ukrainiečių k. стерх (sterx). Atsižvelgus į visą tai, sunku įtikėti, jog jotvingių k. žodis sterkas yra skolinys iš vokiečių kalbos, juolab, kad istoriškai jotvingiai ir jų kalba buvo stipriai veikiami ne tik kryžiuočių ordino, bet ir rusėnų kunigaikščių. Tą patvirtina ir pirminė sterkas reikšmė – gervė.