įvardis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įvardis (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įvardis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvardis	įvardžiai
kilm.	įvardžio	įvardžių
naud.	įvardžiui	įvardžiams
gal.	įvardį	įvardžius
įnag.	įvardžiu	įvardžiais
viet.	įvardyje	įvardžiuose
šauksm.	įvardi	įvardžiai

• Skiemenys: į-var-dis

įvardis

1. (Gramatika) - kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jo nepavadina. Dažniausiai įvardžiu keičiamas daiktavardis. Būna paprastasis arba įvardžiuotinis.
   • tos kalbos dalies žodis

Sinonimai

    įvardis: (Gramatika)

įvrd.

Vertimai

  įvardis: (Gramatika)

Anglų kalba: pronoun (en)  Bosnių kalba: zamjenica (bs) (mot. g.)  Čekų kalba: zájmeno (cs) (bev. g.)  Danų kalba: pronomen (da), stedord (da)  Esperanto: pronomo (eo)  Evių kalba: nuŋkɔteƒenɔnya (ee)  Graikų kalba: αντωνυμία (el) (mot. g.) (antonymía) Antikinė: ἀντωνυμία (el) (mot. g.) (antōnymía)  Interlingua: pronomine (ia)  Islandų kalba: fornafn (is) (bev. g.)  Ispanų kalba: pronombre (es) (vyr. g.)  Italų kalba: pronome (it) (vyr. g.)  Japonų kalba: 代名詞 (ja) (daimeishí)  Kinų kalba: 代词 (zh)  Korėjiečių kalba: 대명사 (ko) daemyeongsa  Kroatų kalba: zamjenica (hr) (mot. g.)  Latvių kalba: vietniekvārds (lv) (vyr. g.)  Lenkų kalba: zaimek (pl) (vyr. g.)  Lotynų kalba: pronomen (la) (bev. g.)

Maltiečių kalba: pronom (mt) (vyr. g.)  Norvegų kalba: pronomen (no)  Novial: pronomine (nov)  Nyderlandų kalba: voornaamwoord (nl) (bev. g.)  Persų kalba: ضمیر (fa) (zamir), پیشنام (fa) (pishnam)  Portugalų kalba: pronome (pt) (vyr. g.)  Prancūzų kalba: pronom (fr) (vyr. g.)  Rumunų kalba: pronume (ro) (bev. g.)  Rusų kalba: местоимение (ru) (bev. g.) (mestoiménije)  Senoji anglų kalba: bīnama (ang) (vyr. g.)  Serbų kalba: Kirilica: заменица (sr) (mot. g.) Latin: zamenica (sr) (mot. g.)  Suomių kalba: asemo (fi), pronomini (fi)  Švedų kalba: pronomen (sv) (bev. g.)  Telugų kalba: సర్వనామము (te) (sarvanAmamu)  Vengrų kalba: névmás (hu)  Vokiečių kalba: Pronomen (de) (bev. g.)