įdrįsusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdrįsusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįsęs, mot. g. įdrįsusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįsęs	įdrįsę	įdrįsusi, įdrįsus	įdrįsusios	-	įdrįsę
kilm.	įdrįsusio	įdrįsusių	įdrįsusios	įdrįsusių	-	-
naud.	įdrįsusiam	įdrįsusiems	įdrįsusiai	įdrįsusioms	-	-
gal.	įdrįsusį	įdrįsusius	įdrįsusią	įdrįsusias	-	-
įnag.	įdrįsusiu	įdrįsusiais	įdrįsusia	įdrįsusiomis	-	-
viet.	įdrįsusiame	įdrįsusiuose	įdrįsusioje	įdrįsusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįsusysis	įdrįsusieji	įdrįsusioji	įdrįsusiosios	-	-
kilm.	įdrįsusiojo	įdrįsusiųjų	įdrįsusiosios	įdrįsusiųjų	-	-
naud.	įdrįsusiajam	įdrįsusiesiems	įdrįsusiajai	įdrįsusiosioms	-	-
gal.	įdrįsusįjį	įdrįsusiuosius	įdrįsusiąją	įdrįsusiąsias	-	-
įnag.	įdrįsusiuoju	įdrįsusiaisiais	įdrįsusiąja	įdrįsusiosiomis	-	-
viet.	įdrįsusiajame	įdrįsusiuosiuose	įdrįsusiojoje	įdrįsusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįsęs, mot. g. įdrįsusi.
• Skiemenys: į-drį-su-sį-jį

įdrįsusįjį

1. tas, kuris įdrįso

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---