įmąstydavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmąstydavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmąstydavęs, mot. g. įmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstydavęs	įmąstydavę	įmąstydavusi, įmąstydavus	įmąstydavusios	-	įmąstydavę
kilm.	įmąstydavusio	įmąstydavusių	įmąstydavusios	įmąstydavusių	-	-
naud.	įmąstydavusiam	įmąstydavusiems	įmąstydavusiai	įmąstydavusioms	-	-
gal.	įmąstydavusį	įmąstydavusius	įmąstydavusią	įmąstydavusias	-	-
įnag.	įmąstydavusiu	įmąstydavusiais	įmąstydavusia	įmąstydavusiomis	-	-
viet.	įmąstydavusiame	įmąstydavusiuose	įmąstydavusioje	įmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstydavusysis	įmąstydavusieji	įmąstydavusioji	įmąstydavusiosios	-	-
kilm.	įmąstydavusiojo	įmąstydavusiųjų	įmąstydavusiosios	įmąstydavusiųjų	-	-
naud.	įmąstydavusiajam	įmąstydavusiesiems	įmąstydavusiajai	įmąstydavusiosioms	-	-
gal.	įmąstydavusįjį	įmąstydavusiuosius	įmąstydavusiąją	įmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	įmąstydavusiuoju	įmąstydavusiaisiais	įmąstydavusiąja	įmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	įmąstydavusiajame	įmąstydavusiuosiuose	įmąstydavusiojoje	įmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įmąstydavusi.
• Skiemenys: į-mąs-ty-da-vęs

įmąstydavęs (sen.) (nevart.)

1. tas, kuris įmąstydavo

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąstydavęs: bendrai

---