įmąstymas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmąstymas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstymas	įmąstymai
kilm.	įmąstymo	įmąstymų
naud.	įmąstymui	įmąstymams
gal.	įmąstymą	įmąstymus
įnag.	įmąstymu	įmąstymais
viet.	įmąstyme	įmąstymuose
šauksm.	įmąstyme	įmąstymai

• Skiemenys: į-mąs-ty-mas

įmąstymas (sen.) (nevart.)

1. žr. veiksmas įmąstyti

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąstymas: bendrai

---