įmąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstytojas	įmąstytojai
kilm.	įmąstytojo	įmąstytojų
naud.	įmąstytojui	įmąstytojams
gal.	įmąstytoją	įmąstytojus
įnag.	įmąstytoju	įmąstytojais
viet.	įmąstytojuje	įmąstytojuose
šauksm.	įmąstytojau	įmąstytojai

• Skiemenys: į-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įmąstytoja.

įmąstytojas (sen.) (nevart.)

1. tas, kuris įmąsto

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

įmąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstytoja	įmąstytojos
kilm.	įmąstytojos	įmąstytojų
naud.	įmąstytojai	įmąstytojoms
gal.	įmąstytoją	įmąstytojas
įnag.	įmąstytoja	įmąstytojomis
viet.	įmąstytojoje	įmąstytojose
šauksm.	įmąstytoja	įmąstytojos

• Skiemenys: į-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. įmąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įmąstytojas.

įmąstytojas (sen.) (nevart.)

1. ta, kuri įmąsto

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

---