įmiegantiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegantiems (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegantis, mot. g. įmieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegąs, įmiegantis	įmiegą, įmiegantys	įmieganti	įmiegančios	-	įmiegą
kilm.	įmiegančio	įmiegančių	įmiegančios	įmiegančių	-	-
naud.	įmiegančiam	įmiegantiems, įmiegantiem	įmiegančiai	įmiegančioms, įmiegančiom	-	-
gal.	įmiegantį	įmiegančius	įmiegančią	įmiegančias	-	-
įnag.	įmiegančiu	įmiegančiais	įmiegančia	įmiegančiomis	-	-
viet.	įmiegančiame, įmiegančiam	įmiegančiuose, įmiegančiuos	įmiegančioje, įmiegančioj	įmiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegantysis	įmiegantieji	įmiegančioji	įmiegančiosios	-	-
kilm.	įmiegančiojo	įmiegančiųjų	įmiegančiosios	įmiegančiųjų	-	-
naud.	įmiegančiajam	įmiegantiesiems	įmiegančiajai	įmiegančiosioms	-	-
gal.	įmiegantįjį	įmiegančiuosius	įmiegančiąją	įmiegančiąsias	-	-
įnag.	įmiegančiuoju	įmiegančiaisiais	įmiegančiąja	įmiegančiosiomis	-	-
viet.	įmiegančiajame	įmiegančiuosiuose	įmiegančiojoje	įmiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegantis, mot. g. įmieganti.
• Skiemenys: į-mie-gan-tiems

įmiegantiems

1. tas, kuris įmiega

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---