įmiegojusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegojusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegojęs, mot. g. įmiegojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegojęs	įmiegoję	įmiegojusi, įmiegojus	įmiegojusios	-	įmiegoję
kilm.	įmiegojusio	įmiegojusių	įmiegojusios	įmiegojusių	-	-
naud.	įmiegojusiam	įmiegojusiems	įmiegojusiai	įmiegojusioms	-	-
gal.	įmiegojusį	įmiegojusius	įmiegojusią	įmiegojusias	-	-
įnag.	įmiegojusiu	įmiegojusiais	įmiegojusia	įmiegojusiomis	-	-
viet.	įmiegojusiame	įmiegojusiuose	įmiegojusioje	įmiegojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegojusysis	įmiegojusieji	įmiegojusioji	įmiegojusiosios	-	-
kilm.	įmiegojusiojo	įmiegojusiųjų	įmiegojusiosios	įmiegojusiųjų	-	-
naud.	įmiegojusiajam	įmiegojusiesiems	įmiegojusiajai	įmiegojusiosioms	-	-
gal.	įmiegojusįjį	įmiegojusiuosius	įmiegojusiąją	įmiegojusiąsias	-	-
įnag.	įmiegojusiuoju	įmiegojusiaisiais	įmiegojusiąja	įmiegojusiosiomis	-	-
viet.	įmiegojusiajame	įmiegojusiuosiuose	įmiegojusiojoje	įmiegojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegojęs, mot. g. įmiegojusi.
• Skiemenys: į-mie-go-ju-siu

įmiegojusiu

1. tas, kuris įmiegojo

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---