įmiegosimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegosimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegosimas, mot. g. įmiegosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegosimas	įmiegosimi	įmiegosima	įmiegosimos	įmiegosima	-
kilm.	įmiegosimo	įmiegosimų	įmiegosimos	įmiegosimų	-	-
naud.	įmiegosimam	įmiegosimiems	įmiegosimai	įmiegosimoms	-	-
gal.	įmiegosimą	įmiegosimus	įmiegosimą	įmiegosimas	-	-
įnag.	įmiegosimu	įmiegosimais	įmiegosima	įmiegosimomis	-	-
viet.	įmiegosimame	įmiegosimuose	įmiegosimoje	įmiegosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegosimasis	įmiegosimieji	įmiegosimoji	įmiegosimosios	-	-
kilm.	įmiegosimojo	įmiegosimųjų	įmiegosimosios	įmiegosimųjų	-	-
naud.	įmiegosimajam	įmiegosimiesiems	įmiegosimajai	įmiegosimosioms	-	-
gal.	įmiegosimąjį	įmiegosimuosius	įmiegosimąją	įmiegosimąsias	-	-
įnag.	įmiegosimuoju	įmiegosimaisiais	įmiegosimąja	įmiegosimosiomis	-	-
viet.	įmiegosimajame	įmiegosimuosiuose	įmiegosimojoje	įmiegosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įmiegosima.
• Skiemenys: į-mie-go-si-mas

įmiegosimas

1. tas, kurį įmiegos

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

Antonimai

    įmiegosimas: bendrai

neįmiegosimas (lt)

Vertimai

  įmiegosimas: bendrai

---