įmokąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokantis, mot. g. įmokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokąs, įmokantis	įmoką, įmokantys	įmokanti	įmokančios	-	įmoką
kilm.	įmokančio	įmokančių	įmokančios	įmokančių	-	-
naud.	įmokančiam	įmokantiems, įmokantiem	įmokančiai	įmokančioms, įmokančiom	-	-
gal.	įmokantį	įmokančius	įmokančią	įmokančias	-	-
įnag.	įmokančiu	įmokančiais	įmokančia	įmokančiomis	-	-
viet.	įmokančiame, įmokančiam	įmokančiuose, įmokančiuos	įmokančioje, įmokančioj	įmokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokantysis	įmokantieji	įmokančioji	įmokančiosios	-	-
kilm.	įmokančiojo	įmokančiųjų	įmokančiosios	įmokančiųjų	-	-
naud.	įmokančiajam	įmokantiesiems	įmokančiajai	įmokančiosioms	-	-
gal.	įmokantįjį	įmokančiuosius	įmokančiąją	įmokančiąsias	-	-
įnag.	įmokančiuoju	įmokančiaisiais	įmokančiąja	įmokančiosiomis	-	-
viet.	įmokančiajame	įmokančiuosiuose	įmokančiojoje	įmokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmokantis, mot. g. įmokanti.
• Skiemenys: į-mo-kąs

įmokąs

1. tas, kuris įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įmokąs: bendrai

neįmokąs (lt)

Vertimai

  įmokąs: bendrai

---