įnervinančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinantis, mot. g. įnervinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinąs, įnervinantis	įnerviną, įnervinantys	įnervinanti	įnervinančios	-	įnerviną
kilm.	įnervinančio	įnervinančių	įnervinančios	įnervinančių	-	-
naud.	įnervinančiam	įnervinantiems, įnervinantiem	įnervinančiai	įnervinančioms, įnervinančiom	-	-
gal.	įnervinantį	įnervinančius	įnervinančią	įnervinančias	-	-
įnag.	įnervinančiu	įnervinančiais	įnervinančia	įnervinančiomis	-	-
viet.	įnervinančiame, įnervinančiam	įnervinančiuose, įnervinančiuos	įnervinančioje, įnervinančioj	įnervinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinantysis	įnervinantieji	įnervinančioji	įnervinančiosios	-	-
kilm.	įnervinančiojo	įnervinančiųjų	įnervinančiosios	įnervinančiųjų	-	-
naud.	įnervinančiajam	įnervinantiesiems	įnervinančiajai	įnervinančiosioms	-	-
gal.	įnervinantįjį	įnervinančiuosius	įnervinančiąją	įnervinančiąsias	-	-
įnag.	įnervinančiuoju	įnervinančiaisiais	įnervinančiąja	įnervinančiosiomis	-	-
viet.	įnervinančiajame	įnervinančiuosiuose	įnervinančiojoje	įnervinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervinantis, mot. g. įnervinanti.
• Skiemenys: į-ner-vi-nan-čią-ja

įnervinančiąja

1. ta, kuri įnervina

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---