įnervinsią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervinsią (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinsiantis, mot. g. įnervinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinsiąs, įnervinsiantis	įnervinsią, įnervinsiantys	įnervinsianti	įnervinsiančios	-	įnervinsią
kilm.	įnervinsiančio	įnervinsiančių	įnervinsiančios	įnervinsiančių	-	-
naud.	įnervinsiančiam	įnervinsiantiems, įnervinsiantiem	įnervinsiančiai	įnervinsiančioms, įnervinsiančiom	-	-
gal.	įnervinsiantį	įnervinsiančius	įnervinsiančią	įnervinsiančias	-	-
įnag.	įnervinsiančiu	įnervinsiančiais	įnervinsiančia	įnervinsiančiomis	-	-
viet.	įnervinsiančiame, įnervinsiančiam	įnervinsiančiuose, įnervinsiančiuos	įnervinsiančioje, įnervinsiančioj	įnervinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinsiantysis	įnervinsiantieji	įnervinsiančioji	įnervinsiančiosios	-	-
kilm.	įnervinsiančiojo	įnervinsiančiųjų	įnervinsiančiosios	įnervinsiančiųjų	-	-
naud.	įnervinsiančiajam	įnervinsiantiesiems	įnervinsiančiajai	įnervinsiančiosioms	-	-
gal.	įnervinsiantįjį	įnervinsiančiuosius	įnervinsiančiąją	įnervinsiančiąsias	-	-
įnag.	įnervinsiančiuoju	įnervinsiančiaisiais	įnervinsiančiąja	įnervinsiančiosiomis	-	-
viet.	įnervinsiančiajame	įnervinsiančiuosiuose	įnervinsiančiojoje	įnervinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervinsiantis, mot. g. įnervinsianti.
• Skiemenys: į-ner-vin-sią

įnervinsią

1. tas, kuris įnervins

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---