įnervinsimu

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinsimas, mot. g. įnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

įnervinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinsimas, mot. g. įnervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinsimas	įnervinsimi	įnervinsima	įnervinsimos	įnervinsima	-
kilm.	įnervinsimo	įnervinsimų	įnervinsimos	įnervinsimų	-	-
naud.	įnervinsimam	įnervinsimiems	įnervinsimai	įnervinsimoms	-	-
gal.	įnervinsimą	įnervinsimus	įnervinsimą	įnervinsimas	-	-
įnag.	įnervinsimu	įnervinsimais	įnervinsima	įnervinsimomis	-	-
viet.	įnervinsimame	įnervinsimuose	įnervinsimoje	įnervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinsimasis	įnervinsimieji	įnervinsimoji	įnervinsimosios	-	-
kilm.	įnervinsimojo	įnervinsimųjų	įnervinsimosios	įnervinsimųjų	-	-
naud.	įnervinsimajam	įnervinsimiesiems	įnervinsimajai	įnervinsimosioms	-	-
gal.	įnervinsimąjį	įnervinsimuosius	įnervinsimąją	įnervinsimąsias	-	-
įnag.	įnervinsimuoju	įnervinsimaisiais	įnervinsimąja	įnervinsimosiomis	-	-
viet.	įnervinsimajame	įnervinsimuosiuose	įnervinsimojoje	įnervinsimosiose	-	-