įnervintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervintas, mot. g. įnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintas	įnervinti	įnervinta	įnervintos	įnervinta	-
kilm.	įnervinto	įnervintų	įnervintos	įnervintų	-	-
naud.	įnervintam	įnervintiems	įnervintai	įnervintoms	-	-
gal.	įnervintą	įnervintus	įnervintą	įnervintas	-	-
įnag.	įnervintu	įnervintais	įnervinta	įnervintomis	-	-
viet.	įnervintame	įnervintuose	įnervintoje	įnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervintasis	įnervintieji	įnervintoji	įnervintosios	-	-
kilm.	įnervintojo	įnervintųjų	įnervintosios	įnervintųjų	-	-
naud.	įnervintajam	įnervintiesiems	įnervintajai	įnervintosioms	-	-
gal.	įnervintąjį	įnervintuosius	įnervintąją	įnervintąsias	-	-
įnag.	įnervintuoju	įnervintaisiais	įnervintąja	įnervintosiomis	-	-
viet.	įnervintajame	įnervintuosiuose	įnervintojoje	įnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervintas, mot. g. įnervinta.
• Skiemenys: į-ner-vin-tų-jų

įnervintųjų

1. tas, kurį įnervino

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---