įnervinusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įnervinusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įnervinęs, mot. g. įnervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinęs	įnervinę	įnervinusi, įnervinus	įnervinusios	-	įnervinę
kilm.	įnervinusio	įnervinusių	įnervinusios	įnervinusių	-	-
naud.	įnervinusiam	įnervinusiems	įnervinusiai	įnervinusioms	-	-
gal.	įnervinusį	įnervinusius	įnervinusią	įnervinusias	-	-
įnag.	įnervinusiu	įnervinusiais	įnervinusia	įnervinusiomis	-	-
viet.	įnervinusiame	įnervinusiuose	įnervinusioje	įnervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įnervinusysis	įnervinusieji	įnervinusioji	įnervinusiosios	-	-
kilm.	įnervinusiojo	įnervinusiųjų	įnervinusiosios	įnervinusiųjų	-	-
naud.	įnervinusiajam	įnervinusiesiems	įnervinusiajai	įnervinusiosioms	-	-
gal.	įnervinusįjį	įnervinusiuosius	įnervinusiąją	įnervinusiąsias	-	-
įnag.	įnervinusiuoju	įnervinusiaisiais	įnervinusiąja	įnervinusiosiomis	-	-
viet.	įnervinusiajame	įnervinusiuosiuose	įnervinusiojoje	įnervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įnervinęs.
• Skiemenys: į-ner-vi-nu-si

įnervinusi

1. ta, kuri įnervino

Etimologija

<= įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    įnervinusi: bendrai

neįnervinusi (lt)

Vertimai

  įnervinusi: bendrai

---