įraginamosiose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įraginamosiose (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įraginamas, mot. g. įraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įraginamas	įraginami	įraginama	įraginamos	įraginama	-
kilm.	įraginamo	įraginamų	įraginamos	įraginamų	-	-
naud.	įraginamam	įraginamiems	įraginamai	įraginamoms	-	-
gal.	įraginamą	įraginamus	įraginamą	įraginamas	-	-
įnag.	įraginamu	įraginamais	įraginama	įraginamomis	-	-
viet.	įraginamame	įraginamuose	įraginamoje	įraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įraginamasis	įraginamieji	įraginamoji	įraginamosios	-	-
kilm.	įraginamojo	įraginamųjų	įraginamosios	įraginamųjų	-	-
naud.	įraginamajam	įraginamiesiems	įraginamajai	įraginamosioms	-	-
gal.	įraginamąjį	įraginamuosius	įraginamąją	įraginamąsias	-	-
įnag.	įraginamuoju	įraginamaisiais	įraginamąja	įraginamosiomis	-	-
viet.	įraginamajame	įraginamuosiuose	įraginamojoje	įraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įraginamas, mot. g. įraginama.
• Skiemenys: į-ra-gi-na-mo-sio-se

įraginamosiose

1. ta, kurią įragina

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---