įraginimai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įraginimai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įraginimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įraginimas	įraginimai
kilm.	įraginimo	įraginimų
naud.	įraginimui	įraginimams
gal.	įraginimą	įraginimus
įnag.	įraginimu	įraginimais
viet.	įraginime	įraginimuose
šauksm.	įraginime	įraginimai

• Skiemenys: į-ra-gi-ni-mai
• žr. pagr. f. įraginimas

įraginimai

1. žr. veiksmas įraginti

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    įraginimai: bendrai

neįraginimai (lt)

Vertimai

  įraginimai: bendrai

---