įraginsiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įraginsiantį (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įraginsiantis, mot. g. įraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įraginsiąs, įraginsiantis	įraginsią, įraginsiantys	įraginsianti	įraginsiančios	-	įraginsią
kilm.	įraginsiančio	įraginsiančių	įraginsiančios	įraginsiančių	-	-
naud.	įraginsiančiam	įraginsiantiems, įraginsiantiem	įraginsiančiai	įraginsiančioms, įraginsiančiom	-	-
gal.	įraginsiantį	įraginsiančius	įraginsiančią	įraginsiančias	-	-
įnag.	įraginsiančiu	įraginsiančiais	įraginsiančia	įraginsiančiomis	-	-
viet.	įraginsiančiame, įraginsiančiam	įraginsiančiuose, įraginsiančiuos	įraginsiančioje, įraginsiančioj	įraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įraginsiantysis	įraginsiantieji	įraginsiančioji	įraginsiančiosios	-	-
kilm.	įraginsiančiojo	įraginsiančiųjų	įraginsiančiosios	įraginsiančiųjų	-	-
naud.	įraginsiančiajam	įraginsiantiesiems	įraginsiančiajai	įraginsiančiosioms	-	-
gal.	įraginsiantįjį	įraginsiančiuosius	įraginsiančiąją	įraginsiančiąsias	-	-
įnag.	įraginsiančiuoju	įraginsiančiaisiais	įraginsiančiąja	įraginsiančiosiomis	-	-
viet.	įraginsiančiajame	įraginsiančiuosiuose	įraginsiančiojoje	įraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įraginsiantis, mot. g. įraginsianti.
• Skiemenys: į-ra-gin-sian-tį

įraginsiantį

1. tas, kuris įragins

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---