įraginte

 Lietuvių kalba

Būdinys

įraginte (būdinys)

Būdinys
įraginte	įragintinai

• Skiemenys: į-ra-gin-te

įraginte

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    įraginte: bendrai

neįraginte (lt)

Vertimai

  įraginte: bendrai

---