įragintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įragintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įragintinas, mot. g. įragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintinas	įragintini	įragintina	įragintinos	įragintina	-
kilm.	įragintino	įragintinų	įragintinos	įragintinų	-	-
naud.	įragintinam	įragintiniems	įragintinai	įragintinoms	-	-
gal.	įragintiną	įragintinus	įragintiną	įragintinas	-	-
įnag.	įragintinu	įragintinais	įragintina	įragintinomis	-	-
viet.	įragintiname	įragintinuose	įragintinoje	įragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintinasis	įragintinieji	įragintinoji	įragintinosios	-	-
kilm.	įragintinojo	įragintinųjų	įragintinosios	įragintinųjų	-	-
naud.	įragintinajam	įragintiniesiems	įragintinajai	įragintinosioms	-	-
gal.	įragintinąjį	įragintinuosius	įragintinąją	įragintinąsias	-	-
įnag.	įragintinuoju	įragintinaisiais	įragintinąja	įragintinosiomis	-	-
viet.	įragintinajame	įragintinuosiuose	įragintinojoje	įragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įragintinas, mot. g. įragintina.
• Skiemenys: į-ra-gin-ti-nuo-ju

įragintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia įraginti

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---