įsidrįstamoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidrįstamoje (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidrįstamas, mot. g. įsidrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįstamas	įsidrįstami	įsidrįstama	įsidrįstamos	įsidrįstama	-
kilm.	įsidrįstamo	įsidrįstamų	įsidrįstamos	įsidrįstamų	-	-
naud.	įsidrįstamam	įsidrįstamiems	įsidrįstamai	įsidrįstamoms	-	-
gal.	įsidrįstamą	įsidrįstamus	įsidrįstamą	įsidrįstamas	-	-
įnag.	įsidrįstamu	įsidrįstamais	įsidrįstama	įsidrįstamomis	-	-
viet.	įsidrįstamame	įsidrįstamuose	įsidrįstamoje	įsidrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidrįstamasis	įsidrįstamieji	įsidrįstamoji	įsidrįstamosios	-	-
kilm.	įsidrįstamojo	įsidrįstamųjų	įsidrįstamosios	įsidrįstamųjų	-	-
naud.	įsidrįstamajam	įsidrįstamiesiems	įsidrįstamajai	įsidrįstamosioms	-	-
gal.	įsidrįstamąjį	įsidrįstamuosius	įsidrįstamąją	įsidrįstamąsias	-	-
įnag.	įsidrįstamuoju	įsidrįstamaisiais	įsidrįstamąja	įsidrįstamosiomis	-	-
viet.	įsidrįstamajame	įsidrįstamuosiuose	įsidrįstamojoje	įsidrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidrįstamas, mot. g. įsidrįstama.
• Skiemenys: į-si-drįs-ta-mo-je

įsidrįstamoje

1. tas, kurį įsidrįsta

Etimologija

<= įsidrįsti, įsidrįsta, įsidrįso <= į- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

---