įsigalvojamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigalvojamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvojamas, mot. g. įsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojamas	įsigalvojami	įsigalvojama	įsigalvojamos	įsigalvojama	-
kilm.	įsigalvojamo	įsigalvojamų	įsigalvojamos	įsigalvojamų	-	-
naud.	įsigalvojamam	įsigalvojamiems	įsigalvojamai	įsigalvojamoms	-	-
gal.	įsigalvojamą	įsigalvojamus	įsigalvojamą	įsigalvojamas	-	-
įnag.	įsigalvojamu	įsigalvojamais	įsigalvojama	įsigalvojamomis	-	-
viet.	įsigalvojamame	įsigalvojamuose	įsigalvojamoje	įsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojamasis	įsigalvojamieji	įsigalvojamoji	įsigalvojamosios	-	-
kilm.	įsigalvojamojo	įsigalvojamųjų	įsigalvojamosios	įsigalvojamųjų	-	-
naud.	įsigalvojamajam	įsigalvojamiesiems	įsigalvojamajai	įsigalvojamosioms	-	-
gal.	įsigalvojamąjį	įsigalvojamuosius	įsigalvojamąją	įsigalvojamąsias	-	-
įnag.	įsigalvojamuoju	įsigalvojamaisiais	įsigalvojamąja	įsigalvojamosiomis	-	-
viet.	įsigalvojamajame	įsigalvojamuosiuose	įsigalvojamojoje	įsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigalvojamas, mot. g. įsigalvojama.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-ja-mą-ja

įsigalvojamąja

1. ta, kurią įsigalvoja

Etimologija

<= įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---