įsigalvojus

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvojęs, mot. g. įsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojęs	įsigalvoję	įsigalvojusi, įsigalvojus	įsigalvojusios	-	įsigalvoję
kilm.	įsigalvojusio	įsigalvojusių	įsigalvojusios	įsigalvojusių	-	-
naud.	įsigalvojusiam	įsigalvojusiems	įsigalvojusiai	įsigalvojusioms	-	-
gal.	įsigalvojusį	įsigalvojusius	įsigalvojusią	įsigalvojusias	-	-
įnag.	įsigalvojusiu	įsigalvojusiais	įsigalvojusia	įsigalvojusiomis	-	-
viet.	įsigalvojusiame	įsigalvojusiuose	įsigalvojusioje	įsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojusysis	įsigalvojusieji	įsigalvojusioji	įsigalvojusiosios	-	-
kilm.	įsigalvojusiojo	įsigalvojusiųjų	įsigalvojusiosios	įsigalvojusiųjų	-	-
naud.	įsigalvojusiajam	įsigalvojusiesiems	įsigalvojusiajai	įsigalvojusiosioms	-	-
gal.	įsigalvojusįjį	įsigalvojusiuosius	įsigalvojusiąją	įsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	įsigalvojusiuoju	įsigalvojusiaisiais	įsigalvojusiąja	įsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	įsigalvojusiajame	įsigalvojusiuosiuose	įsigalvojusiojoje	įsigalvojusiosiose	-	-

Padalyvis
Pagrindinė forma: įsigalvojant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
įsigalvojant	įsigalvojus	įsigalvodavus	įsigalvosiant