įsigaminančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigaminančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigaminantis, mot. g. įsigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminąs, įsigaminantis	įsigaminą, įsigaminantys	įsigaminanti	įsigaminančios	-	įsigaminą
kilm.	įsigaminančio	įsigaminančių	įsigaminančios	įsigaminančių	-	-
naud.	įsigaminančiam	įsigaminantiems, įsigaminantiem	įsigaminančiai	įsigaminančioms, įsigaminančiom	-	-
gal.	įsigaminantį	įsigaminančius	įsigaminančią	įsigaminančias	-	-
įnag.	įsigaminančiu	įsigaminančiais	įsigaminančia	įsigaminančiomis	-	-
viet.	įsigaminančiame, įsigaminančiam	įsigaminančiuose, įsigaminančiuos	įsigaminančioje, įsigaminančioj	įsigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminantysis	įsigaminantieji	įsigaminančioji	įsigaminančiosios	-	-
kilm.	įsigaminančiojo	įsigaminančiųjų	įsigaminančiosios	įsigaminančiųjų	-	-
naud.	įsigaminančiajam	įsigaminantiesiems	įsigaminančiajai	įsigaminančiosioms	-	-
gal.	įsigaminantįjį	įsigaminančiuosius	įsigaminančiąją	įsigaminančiąsias	-	-
įnag.	įsigaminančiuoju	įsigaminančiaisiais	įsigaminančiąja	įsigaminančiosiomis	-	-
viet.	įsigaminančiajame	įsigaminančiuosiuose	įsigaminančiojoje	įsigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigaminantis, mot. g. įsigaminanti.
• Skiemenys: į-si-ga-mi-nan-čiom

įsigaminančiom

1. ta, kuri įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---