įsigamindavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigamindavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigamindavęs, mot. g. įsigamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamindavęs	įsigamindavę	įsigamindavusi, įsigamindavus	įsigamindavusios	-	įsigamindavę
kilm.	įsigamindavusio	įsigamindavusių	įsigamindavusios	įsigamindavusių	-	-
naud.	įsigamindavusiam	įsigamindavusiems	įsigamindavusiai	įsigamindavusioms	-	-
gal.	įsigamindavusį	įsigamindavusius	įsigamindavusią	įsigamindavusias	-	-
įnag.	įsigamindavusiu	įsigamindavusiais	įsigamindavusia	įsigamindavusiomis	-	-
viet.	įsigamindavusiame	įsigamindavusiuose	įsigamindavusioje	įsigamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamindavusysis	įsigamindavusieji	įsigamindavusioji	įsigamindavusiosios	-	-
kilm.	įsigamindavusiojo	įsigamindavusiųjų	įsigamindavusiosios	įsigamindavusiųjų	-	-
naud.	įsigamindavusiajam	įsigamindavusiesiems	įsigamindavusiajai	įsigamindavusiosioms	-	-
gal.	įsigamindavusįjį	įsigamindavusiuosius	įsigamindavusiąją	įsigamindavusiąsias	-	-
įnag.	įsigamindavusiuoju	įsigamindavusiaisiais	įsigamindavusiąja	įsigamindavusiosiomis	-	-
viet.	įsigamindavusiajame	įsigamindavusiuosiuose	įsigamindavusiojoje	įsigamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsigamindavusi.
• Skiemenys: į-si-ga-min-da-vęs

įsigamindavęs

1. tas, kuris įsigamindavo

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įsigamindavęs: bendrai

neįsigamindavęs (lt)

Vertimai

  įsigamindavęs: bendrai

---