įsigaminsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigaminsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigaminsimas, mot. g. įsigaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminsimas	įsigaminsimi	įsigaminsima	įsigaminsimos	įsigaminsima	-
kilm.	įsigaminsimo	įsigaminsimų	įsigaminsimos	įsigaminsimų	-	-
naud.	įsigaminsimam	įsigaminsimiems	įsigaminsimai	įsigaminsimoms	-	-
gal.	įsigaminsimą	įsigaminsimus	įsigaminsimą	įsigaminsimas	-	-
įnag.	įsigaminsimu	įsigaminsimais	įsigaminsima	įsigaminsimomis	-	-
viet.	įsigaminsimame	įsigaminsimuose	įsigaminsimoje	įsigaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminsimasis	įsigaminsimieji	įsigaminsimoji	įsigaminsimosios	-	-
kilm.	įsigaminsimojo	įsigaminsimųjų	įsigaminsimosios	įsigaminsimųjų	-	-
naud.	įsigaminsimajam	įsigaminsimiesiems	įsigaminsimajai	įsigaminsimosioms	-	-
gal.	įsigaminsimąjį	įsigaminsimuosius	įsigaminsimąją	įsigaminsimąsias	-	-
įnag.	įsigaminsimuoju	įsigaminsimaisiais	įsigaminsimąja	įsigaminsimosiomis	-	-
viet.	įsigaminsimajame	įsigaminsimuosiuose	įsigaminsimojoje	įsigaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigaminsimas, mot. g. įsigaminsima.
• Skiemenys: į-si-ga-min-si-mą

įsigaminsimą

1. ta, kurią įsigamins

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---