įsijaudinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudinęs, mot. g. įsijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinęs	įsijaudinę	įsijaudinusi, įsijaudinus	įsijaudinusios	-	įsijaudinę
kilm.	įsijaudinusio	įsijaudinusių	įsijaudinusios	įsijaudinusių	-	-
naud.	įsijaudinusiam	įsijaudinusiems	įsijaudinusiai	įsijaudinusioms	-	-
gal.	įsijaudinusį	įsijaudinusius	įsijaudinusią	įsijaudinusias	-	-
įnag.	įsijaudinusiu	įsijaudinusiais	įsijaudinusia	įsijaudinusiomis	-	-
viet.	įsijaudinusiame	įsijaudinusiuose	įsijaudinusioje	įsijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinusysis	įsijaudinusieji	įsijaudinusioji	įsijaudinusiosios	-	-
kilm.	įsijaudinusiojo	įsijaudinusiųjų	įsijaudinusiosios	įsijaudinusiųjų	-	-
naud.	įsijaudinusiajam	įsijaudinusiesiems	įsijaudinusiajai	įsijaudinusiosioms	-	-
gal.	įsijaudinusįjį	įsijaudinusiuosius	įsijaudinusiąją	įsijaudinusiąsias	-	-
įnag.	įsijaudinusiuoju	įsijaudinusiaisiais	įsijaudinusiąja	įsijaudinusiosiomis	-	-
viet.	įsijaudinusiajame	įsijaudinusiuosiuose	įsijaudinusiojoje	įsijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsijaudinusi.
• Skiemenys: į-si-jau-di-nęs

įsijaudinęs

1. tas, kuris įsijaudino

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    įsijaudinęs: bendrai

neįsijaudinęs (lt)

Vertimai

  įsijaudinęs: bendrai

---