įsijaudinamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudinamas, mot. g. įsijaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinamas	įsijaudinami	įsijaudinama	įsijaudinamos	įsijaudinama	-
kilm.	įsijaudinamo	įsijaudinamų	įsijaudinamos	įsijaudinamų	-	-
naud.	įsijaudinamam	įsijaudinamiems	įsijaudinamai	įsijaudinamoms	-	-
gal.	įsijaudinamą	įsijaudinamus	įsijaudinamą	įsijaudinamas	-	-
įnag.	įsijaudinamu	įsijaudinamais	įsijaudinama	įsijaudinamomis	-	-
viet.	įsijaudinamame	įsijaudinamuose	įsijaudinamoje	įsijaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudinamasis	įsijaudinamieji	įsijaudinamoji	įsijaudinamosios	-	-
kilm.	įsijaudinamojo	įsijaudinamųjų	įsijaudinamosios	įsijaudinamųjų	-	-
naud.	įsijaudinamajam	įsijaudinamiesiems	įsijaudinamajai	įsijaudinamosioms	-	-
gal.	įsijaudinamąjį	įsijaudinamuosius	įsijaudinamąją	įsijaudinamąsias	-	-
įnag.	įsijaudinamuoju	įsijaudinamaisiais	įsijaudinamąja	įsijaudinamosiomis	-	-
viet.	įsijaudinamajame	įsijaudinamuosiuose	įsijaudinamojoje	įsijaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudinamas, mot. g. įsijaudinama.
• Skiemenys: į-si-jau-di-na-mu

įsijaudinamu

1. tas, kurį įsijaudina

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---