įsijaudintinos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsijaudintinos (reik. dlv., mot. g. vns. kilm., mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsijaudintinas, mot. g. įsijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudintinas	įsijaudintini	įsijaudintina	įsijaudintinos	įsijaudintina	-
kilm.	įsijaudintino	įsijaudintinų	įsijaudintinos	įsijaudintinų	-	-
naud.	įsijaudintinam	įsijaudintiniems	įsijaudintinai	įsijaudintinoms	-	-
gal.	įsijaudintiną	įsijaudintinus	įsijaudintiną	įsijaudintinas	-	-
įnag.	įsijaudintinu	įsijaudintinais	įsijaudintina	įsijaudintinomis	-	-
viet.	įsijaudintiname	įsijaudintinuose	įsijaudintinoje	įsijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsijaudintinasis	įsijaudintinieji	įsijaudintinoji	įsijaudintinosios	-	-
kilm.	įsijaudintinojo	įsijaudintinųjų	įsijaudintinosios	įsijaudintinųjų	-	-
naud.	įsijaudintinajam	įsijaudintiniesiems	įsijaudintinajai	įsijaudintinosioms	-	-
gal.	įsijaudintinąjį	įsijaudintinuosius	įsijaudintinąją	įsijaudintinąsias	-	-
įnag.	įsijaudintinuoju	įsijaudintinaisiais	įsijaudintinąja	įsijaudintinosiomis	-	-
viet.	įsijaudintinajame	įsijaudintinuosiuose	įsijaudintinojoje	įsijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsijaudintinas, mot. g. įsijaudintina.
• Skiemenys: į-si-jau-din-ti-nos

įsijaudintinos

1. ta, dėl kurios reikia įsijaudinti

Etimologija

<= įsijaudinti, įsijaudina, įsijaudino <= į- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---