įsimąsčiusiosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimąsčiusiosios (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimąstęs, mot. g. įsimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąstęs	įsimąstę	įsimąsčiusi, įsimąsčius	įsimąsčiusios	-	įsimąstę
kilm.	įsimąsčiusio	įsimąsčiusių	įsimąsčiusios	įsimąsčiusių	-	-
naud.	įsimąsčiusiam	įsimąsčiusiems	įsimąsčiusiai	įsimąsčiusioms	-	-
gal.	įsimąsčiusį	įsimąsčiusius	įsimąsčiusią	įsimąsčiusias	-	-
įnag.	įsimąsčiusiu	įsimąsčiusiais	įsimąsčiusia	įsimąsčiusiomis	-	-
viet.	įsimąsčiusiame	įsimąsčiusiuose	įsimąsčiusioje	įsimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimąsčiusysis	įsimąsčiusieji	įsimąsčiusioji	įsimąsčiusiosios	-	-
kilm.	įsimąsčiusiojo	įsimąsčiusiųjų	įsimąsčiusiosios	įsimąsčiusiųjų	-	-
naud.	įsimąsčiusiajam	įsimąsčiusiesiems	įsimąsčiusiajai	įsimąsčiusiosioms	-	-
gal.	įsimąsčiusįjį	įsimąsčiusiuosius	įsimąsčiusiąją	įsimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	įsimąsčiusiuoju	įsimąsčiusiaisiais	įsimąsčiusiąja	įsimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	įsimąsčiusiajame	įsimąsčiusiuosiuose	įsimąsčiusiojoje	įsimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimąstęs, mot. g. įsimąsčiusi.
• Skiemenys: į-si-mąs-čiu-sio-sios

įsimąsčiusiosios

1. ta, kuri įsimąstė

Etimologija

<= įsimąstyti, įsimąsto, įsimąstė <= į- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---